Paskaita TAU klausytojams ,,Bona Sforca. Genetika, aplinkybės, ištisinis veiksmas, tikslas, likimas“

Vasario 5-9 d. Kaltinėnų, Laukuvos, Kvėdarnos, Pajūrio, Šilalės, Žadeikių, Upynos, Bijotų ir Šiauduvos trečiojo amžiaus universiteto klausytojai dalyvavo paskaitoje ,,Bona Sforca. Genetika, aplinkybės, ištisinis veiksmas, tikslas, likimas“. Jonas Kirtiklis, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Literatūros fakulteto dekanas, suteikė istorinės informacijos apie Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo žmoną – Boną Sforcą (Sforza). Kas buvo Bona Sforca – ta choleriško temperamento gražuolė, atvykusi su visu itališko Renesanso dvaru į Lenkijos – Lietuvos valstybę ir išaugusi čia į emancipuotą moterį bei ambicingą valdovę? Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca (1494–1557) – išskirtinė asmenybė Lietuvos istorijoje. Lietuvoje ji lankėsi vos tris kartus, tačiau jos įtaka šalies politinei, ekonominei ir kultūrinei raidai – itin reikšminga, apėmusi daugybę valstybės raidos sričių. Tai moteris, tapusi viena stambiausių XVI a. pirmosios pusės žemvaldžių, kovojusi dėl Jogailaičių dinastijos gerovės, stipriai paveikusi Renesanso kultūros sklaidą Lietuvoje. Paskaitos metu suteikta informacija, kaip jauna italė sugebėjo taip sėkmingai įsilieti į valstybės reikalus ir įgyti tiek galios. Paskaitos metu išsiaiškinta, kuo ji sužavėjo savo vyrą Žygimantą Senąjį, kokia buvo jų santuoka ir santykiai su savo atžalomis. Kaip Bona buvo auklėjama Italijoje ir kokį humanistinį išsilavinimą suteikė savo vaikams. Bona Sforca žavėjosi kaip pragmatiška valdove, atsidavusia savo naujai tėvynei. Paskaitos metu studentai sužinojo, kas labiausiai rūpėjo Žygimanto Senojo sutuoktinei: reformos, manipuliacijos ar valdžia.